Kayak routes by rivers, lakes and other water places

lll

Gilūtas - nedidelis ežeras rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke, 3 km į vakarus nuo Kaltinėnų. Gilūto forma netaisyklinga. Ilgis siekia 0,8 km, plotis iki 0,6 km. Giliausia vieta fiksuojama 7,8 m. Kranto linija vingiuota, jos ilgis siekia 2,5 km. Krantai daugiausia lėkšti, pelkėti. Iš vakarų ir pietryčių prieina miškas. Atabradas siauras, padengtas smėliu, žvyru, durpėmis, apaugęs nendrių, meldų, švendrų sąžalynais. Dugną dengia molingas sapropelis, o vakaruose – dumblas. Prie šiaurinio ežero kranto įsikūręs Pagilūtės kaimas.

Jara – upė šiaurės rytų Lietuvoje. Teka Kupiškio–Rokiškio rajonų riba, pro Kamajus į Šventąją įteka ties Galvydžiais. 1975–1976 m. Istorijos instituto archeologai ištyrė dvi neolito gyvenvietes dešiniajame Jaros krante. Buvo rasta židinių, titnago dirbinių, akytos ir virvelinės keramikos puodų šukių. Šios gyvenvietės priklauso Narvos kultūrai. Jaros upė – siaura, vandeninga, vingiuota ir turinti daug užvartų. Šiek tiek panaši į Šventają jos aukštupyje iki Antalieptės marių. Tinka trokštantiems pajusti kažką įdomesnio nei lengvą ir monotonišką plaukimą plačiomis upėmis.

Juodieji Lakajai - ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajono rytuose, Švenčionių rajono paribyje, apie 12 km į rytus nuo Molėtų, Labanoro regioniniame parke. Ežero ilgis – 6,2 km, didžiausias plotis – 1,2 km. Kranto linija labai vingiuota. Krantai sausi, apaugę mišku. Ežere yra 8 salos. Šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje yra pusiasalių. Atabradas siauras, padengtas smėliu. Dugne yra gilių daubų, padengtas dumblu. Ežeras vakaruose 150 m sąsiauriu jungiasi su Baltųjų Lakajų ežeru. Prie ežero įsikūrę Kertuojos ir Joniškės kaimai. Šiaurės rytų pakrantėje auga saugoma dvikamienė pušis.

Jūra – vakarų Lietuvos upė, tekanti Plungės, Šilalės, Tauragės ir Pagėgių rajonuose, dešinysis Nemuno intakas ir dešimtoji pagal ilgį upė Lietuvoje. Pasižymi staigiais ir aukštais potvyniais ne tik pavasarį, bet ir rudenį po liūčių, o žiemą atlydžių metu. Prie Jūros ir mažesniųjų jos intakų stūkso šie piliakalniai: Skroblio, Padievaičio, Lileikėnų, Pakisio, Dapkiškės, Veringa, Kūplė, Matiškių, Reksčių, Dapkiškių. Upės baseine yra Pagramančio regioninis parkas ir 2 draustiniai (ichtiologinis ir landšaftinis). Slėnį nuo Akmenos žiočių iki Tauragės apima landšaftinis draustinis, saugantis erozijos veikiamus šlaitus, slėnio formas, gražų gamtovaizdį. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems / turintiems pradinę patirtį vandens turistams.

Kiauna – nedidelė Lietuvos upė Ignalinos ir Švenčionių savivaldybėse, Žeimenos upės dešinysis intakas. Teka Labanoro girios miškais ir Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija. Teka pro Gilūto ir Sekluočio ežerus. Prie Šakališkės kaimo, netoli Kaltanėnų miestelio, įteka į Žeimeną jos aukštupyje (Švenčionių savivaldybė). Atstumas iki Žeimenos žiočių 75,6 km. Kai kuriuose šaltiniuose Kiauna traktuojama kaip Vyžintos ir Aisetos upelių tęsinys. Upė labai vingiuota, gausiai maitinama vandens šaltinių, didelėje vagos dalyje smėlinga, žvyringa ar akmeninga, daug sraunių ir seklių vietų, yra akivarų, o šalia jos nemažai pelkėtų vietų, keletas statesnių šlaitų. Sovietų laikais nuo Kūrinių kaimo buvo iškasta tiesi vaga į Gilūto ežerą. Dėl dirbtinės tiesios vagos ežeras pradeda užželti ties vieta, kur Kiauna į jį įteka. Prieš tai Kiauna tekėjo natūralia vaga pro Sklinkos ir Sekluočio ežerus – į Žeimeną. Vasarą vaga vietomis (ypač pakraščiuose) užželia. Vidutinis nuolydis 86 cm/km. Upė gausiai maitinama gruntinio vandens, be to Kiaunos baseinas ežeringas ir miškingas, todėl vandens lygio svyravimas nežymus. Ekologinė upės būklė - labai gera. Tinka pradedantiesiems vandens turistams.

Kiaunas – ežeras rytų Lietuvoje, Aukštaitijoje, Ignalinos rajono pietvakariuose, Utenos rajono paribyje. Iš šiaurės rytų į pietvakarius nusidriekęs 2,2 km, plotis iki 0,5 km. Gylis iki 12,5 m. Ežeras rininis, krantai smulkiai vingiuoti, lėkšti, vietomis pelkėti, pietvakariuose apaugę mišku. Šiaurės rytinėje Kiauno dalyje yra salelė. Prie Kiauno įsikūrę kaimai: Kiauneliškis, Krivasalis, Zablatiškė.

Kražantė – upė Žemaitijoje, Telšių ir Kelmės rajono savivaldybių teritorijoje, Dubysos dešinysis intakas. Nuo versmių iki Kuprės teka vaizdingomis apylinkėmis į pietryčius, žemiau, iki pat žiočių – į šiaurės rytus. Įteka į Dubysą 101 km nuo jos žiočių, ties Burbaičiais ir Padubysiu. Žemupyje įsteigtas Kražantės hidrografinis draustinis. Jo teritorijoje – gražus „laukinis“ slėnis, gausu rėvų, didelių akmenų. Teka pro Burbaičių piliakalnį. Ties Kelme upėje įrengtas 5 ha tvenkinys. Svarbesnės gyvenvietės prie Kražantės upės: Vašilėnai, Sendvariai, Gorainiai, Petrališkė, Kražiai, Griniai, Pakražantis, Šimaičiai, Rikantai, Kelmė, Kukečiai.

Lakaja – upė rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, vandeningiausias Žeimenos intakas, ištekantis iš Juodųjų Lakajų ežero, į Žeimeną įteka ties Santaka. Kadangi upė maitinama ežerų, vandens lygis joje mažai svyruoja. Lakaja teka Labanoro regioniniame parke, prateka Aldikio ir Lakajos ežerus. Likus 6 kilometrams iki žiočių į Lakają iš kairės įteka Peršokšna. Lakaja yra pamėgta vandens turistų dėl vaizdingų krantų ir nesudėtingo maršruto. Upės tėkmė rami, rėvų nėra, vietomis gali pasitaikyti užvartų ar žemų tiltelių. Didesnės gyvenvietės prie Lakajos: Lakaja, Fedariškiai, Žukaučizna, Vilkaslastis, Santaka.

Laukesa (latv. Laucesa) – upė Lietuvoje (Zarasų rajone) ir Latvijoje (Daugpilio savivaldybėje), Dauguvos kairysis intakas. Išteka iš Avilio ežero Avilės pavadinimu, teka į rytus ir įteka į Auslo ežerą. Iš jo išteka Nikajaus pavadinimu. Pradžioje teka pelkėtomis vietovėmis į pietus, paskiau teka į šiaurės rytus ir įteka į Zaraso ežerą. Prateka pro Zarasaičio ežerą, nuo kurio toliau vadinama Laukesa. Tekėdama šiaurės rytų kryptimi upė prateka Griežtos, Laukeso ežerus, teka į rytus Lietuvos - Latvijos siena. Toliau vingiuoja (sudaro meandras) į šiaurės rytus Aukšžemės aukštuma per Latvijos teritoriją. Įteka į Dauguvą 266 km nuo jos žiočių Daugpilio pietiniame pakraštyje. Upės ilgis 68 km, baseino plotas 707 km². Vidutinis nuolydis 114 cm/km, plotis 6 - 8 m., kai kur iki 18 - 20 m., gylis 0,6 - 1,1 m., srovės greitis 0,1 - 0,5 m/s. Upė turi rėvų, užvartų ir užtvankų bei prateka pro daug tiltų. Ekologinė būklė - labai gera. Įdomiausia maršruto atkarpa upėje - nuo Smėlinės iki Abotini. Ši upė tinkama patyrusiems vandens turistams.

Ligaja (Ilgė ar Ilgelė) - Lietuvos upė, tekanti utenos ir Zarasų rajonuose. Išteka iš Vaikeso ežero, prateka Sylio, Ilgio, Katišių, Alksno, Vastalio, Ligajaus ir Ligajykščio ežerus ir ties Kiemonimis įteka į Antalieptės tvenkinį. Upės ilgis - 28 km, baseino plotas - 99 km². Upės žemupys įeina į Gražutės regioninį parką. Vaga vietomis sureguliuota. Vidutinis debitas - 0,98 m³/s. Upė teka kalvotais kraštovaizdžiais: prateka pro Užėniškės ir Kiemonių piliakalnius. Per ją eina trys tiltai, po dviem iš jų upė teka nepraplaukiamu vamzdžiu. Vagoje yra akmenys, seklumos, užvartos, žemi nepraplaukiami tilteliai, rėvos, slenkstukai ir užtvankėlė. Upės tekmė greita, ypač, kai teka miškeliais. Vagos plotis - 7 - 9 m. rekomenduojama plaukti ištisus metus. Ekologinė upės būklė - labai gera. Kadangi joje daug kliūčių, maršrutai yra vaizdingi, įdomūs bet sunkoki. Vandens kelionė tinkama patyrusiems vandens turistams.

Linkmenas – ežeras Ignalinos rajone, 10 km į šiaurės vakarus nuo Ignalinos, 5 km į šiaurės rytus nuo Linkmenų, netoli Ginučių kaimo; įeina į Aukštaitijos nacionalinį parką. Ežeras termokarstinės kilmės. Plotas 77,5 ha. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 2,3 km, didžiausias plotis 0,6 km. Didžiausias gylis 9,0 m, vidutinis gylis 4,6 m. Kranto linija šiaurės rytuose labai vingiuota. Pietvakarių krantas aukštas, status, apaugęs mišku, šiaurės rytų krantas žemas, kai kur pelkėtas. Linkmenas priklauso Žeimenos baseinui. Pakrantėje stūksto Ginučių piliakalniai ir pilkapynai, Papiliakalnės piliakalnis, gamtos paminklas Ladakalnis. Rekomenduojame su baidarėmis išsilaipinti į krantą ir užkopti į Ginučių piliakalnį, ant kurio stūkso į 175 metrų aukščio Ladakalnis, įsispraudusį tarp Ūkojo ir Linkmeno ežerų. Nuo šio kalno galima suskaičiuoti net 7 ežerus: Ūkojas, Linkmenas, Almajas, Asėkas, Asalnai, Lūšiai, Alksnas.

Lūšiai – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, apie 6 km į vakarus nuo Ignalinos, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ežeras ledyninės kilmės, rininis. Driekiasi šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi 6,2 km, plotis iki 1,1 km. Vakaruose yra ilga Lušykščio įlanka. Kranto linija vingiuota, jos ilgis 16,4 km. Krantai žemi, vietomis pelkėti, šiaurės rytuose ir vakaruose aukšti. Pakrantės miškingos, šiaurėje ir pietvakariuose auga platūs nendrynai. Lūšiai jungiasi plačiais sąsiauriais su Asalnų (šiaurėje) ir Šakarvų (pietuose) ežerais. Rytiniame pakraštyje yra Palūšės kaimas, šiauriniame krante – Meironys. 1977 m. šiaurinėje ežero pakrantėje pastatyta 15 dekoratyvinių medžio skulptūrų, kuriose yra įamžintos Ignalinos krašto legendos. Lūšių ežeras yra svarbus turistinis objektas.

Merkys – dešinysis Nemuno intakas, didžiausia pietryčių Lietuvos upė, kurios visas ilgis – 203 km, iš jų Lietuvoje – 185,2 km. Merkys teka Šalčininkų, Varėnos rajonų savivaldybių teritorijomis ir Baltarusijos (Ašmenos rajono) teritorija. Tai viena didžiausių, gražiausių ir populiariausių vandens turizmo arterijų visoje Lietuvoje. Merkys ties Žagarine patvenktas. Vandens matavimo stotis veikia Valkininkuose. Merkio atkarpa nuo Cirvijos upės iki Nemuno priklauso Merkio draustiniui, kuriuo saugomos upėtakių nerštavietės. Žemupyje, nuo Purplių iki žiočių, Merkys srūva Dzūkijos nacionalinio parko teritorija. Ledyno palikti kreidos periodo luistai, jų atodangos Merkio šlaituose prie Maskaukos saugomi Akmens geologiniame draustinyje. Skardis prie Mardasavo – geomorfologinis paminklas. Turgeliuose Merkio kairiajame krante stūkso Turgelių piliakalnis, Merkio ir Nemuno santakoje – Merkinės piliakalnis.

Minčia - upė tekanti Utenos ir Ignalinos rajonuose. Priklauso Žeimenos baseinui ir yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Minčios ilgis 35 km. Upė prasideda pelkėtame miške prie Baltabiržės, 10 km į pietvakarius nuo Salako. Teka į pietus ir pietvakarius per Minčios, Uteno, Utenykščio, Baluošo, Baluošykščio, Sravinaičio, Asėko, Linkmeno, Asalnų ežerus. Įteka į Lūšių ežerą prie Meironių, 6 km į vakarus nuo Ignalinos. Tarp Utenykščio ir Baluošo ežerų vadinama Buka, iki Aseko ežero - Srove, tarp Aseko ir Linkmeno ežerų - Aseka. Plaukimas baidarėmis šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, kanojos.

Minija – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas. Tai ilgiausia vakarų Žemaitijos upė, viena iš srauniausių, rėvingiausių ir įdomiausių vandens turizmo arterijų. Jos ilgis siekia apie 213 km. Sausrų metu upė labai nusenka, tačiau po liūčių gali kilti smarkūs poplūdžiai. Stiprūs poplūdžiai būna ir rudenį. Gyvybe ir energija trykšta visas Minijos vandens pasaulis. 1873 m. Vilhelmo kanalu Minija tiesiogiai sujungta su Klaipėdos uostu. Pats žemupys tinkamas ir laivybai. Upė prateka keletą saugomų teritorijų: Varnių regioninį parką, Minijos pralaužos kraštovaizdžio draustinį, Salantų regioninį parką, Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinį, Nemuno deltos regioninį parką. Teka pro Žarėnus, Medingėnus, Karteną, Gargždus, Priekulę. Daugiau informacijos apie lankytinas Minijos vietas ir kitus upės išskirtinumus rasite čia: http://www.minija.lt/

-

Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė. Jo visas ilgis yra 937 km, Lietuvos teritorijoje teka 359 km. Likusioji dalis teka per Baltarusiją (462 km) bei riboja Lietuvos sieną su Baltarusija (17,3 km) ir Rusijos Kaliningrado sritimi (98,7 km). Tai yra keturiolikta pagal ilgį Europos upė ir ketvirta tarp priklausančių Baltijos jūros baseinui. Nemunas teka per keletą Lietuvos respublikos saugomų teritorijų – įeina į Dzūkijos nacionalinio parko, Panemunių, Kauno marių, Nemuno deltos regioninių parkų teritorijas, sudaro Nemuno kilpų ir Rambyno regioninių parkų ribas. Nemunas teka per šiuos miestus: Druskininkai, Alytus, Prienai, Birštonas, Kaunas, Vilkija, Gelgaudiškis, Jurbarkas, Smalininkai. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams visomis vandens transporto priemonėmis.