Baidarių maršrutai pagal upes ir kitus vandens telkinius

Vyžuona – upė šiaurės rytų Lietuvoje, Rokiškio rajone, Nemunėlio dešinysis intakas. Prasideda Vyžuonos ežere, į vakarus nuo Lukštų, 7 km į šiaurės rytus nuo Rokiškio. Kartais Vyžuonos ištaka laikomas Ūdrupio upelis, įtekantis į Vyžuonos ežerą (su juo Vyžuonos ilgis – 40 km). Teka į šiaurę, nuo Juodupės – į vakarus. Įteka į Nemunėlį 139 km nuo jo žiočių, į šiaurę nuo Panemunio. Ilgis - 26 km, baseino plotas - 414,7 km². Vidutinis upės debitas - 3,82 m³/s. Upėje gausu rėvelių, užvartų. Ekologinė upės būklė vidutinė iki Vyžuonų, žemiau iki žiočių - gera. Įdomiausi maršrutai žemupyje. Tinka pradedantiesiems vandens turistams. Galima plaukti ištisus metus, kai aukštesnis vandens lygis.

Šakarvai – ežeras Ignalinos rajono pietvakariuose, 2,5 km į pietvakarius nuo Palūšės, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ilgis šiaurės–pietų kryptimi 2,2 km, plotis iki 0,5 km. Giliausia vieta (40 m) yra ežero pietuose. Krantai neaukšti, rytiniame auga Šakarvų miškas. Šiaurėje sąsiauriu jungiasi su Lūšių ežeru, pietuose – su Žeimeniu. Pietine pakrante eina kelias 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina . Prie Šakarvų ežero yra Šakarvos, Drūtūnų kaimai.

Šalčia – upė pietryčių Lietuvoje (Šalčininkų ir Varėnos raj.) ir Baltarusijoje, didžiausias Merkio intakas (kairysis). Gana srauni, negilaus slėnio, neaukštų krantų, labai vingiuota, šalto švaraus vandens upė. Vidutinis nuolydis 92 cm/km. Ties Šalčininkais Šalčia patvenkta 17 ha tvenkiniu. Šalčios upė yra puikiai tinkama plaukti pradedantiesiems ar kompanijoms su mažais vaikais.

Širvinta – ilgiausias Šventosios kairysis intakas. 128 km. ilgio upė, kuri teka Vilniaus, Širvintų, Jonavos ir Ukmergės rajonais. Tai labai srauni ir vingiuota upė, stebinanti savo krantų grožiu, atodangomis ir piliakalniais. Upėje daug kliūčių: rėvos, dideli akmenys. Žemupio slėnio kraštovaizdžio apsaugai įsteigtas Širvintos kraštovaizdžio draustinis. Didesnės gyvenvietės prie Širvintos: Juodiškiai, Šešuolėliai II, Bajorai, Motiejūnai, Peliškiai, Širvintos, Žemosios Viesos, Družai, Levainiai, Vindeikiai, Liukonys, Karališkiai, Sližiai.

Šventoji – upė Rytų Lietuvoje, didžiausias Neries intakas (Nemuno baseinas). Ši upė taip pat yra ilgiausia, kuri teka vien tik per Lietuvos teritoriją, jos ilgis siekia 249 km. Iš visų Lietuvos upių būtent Šventoji turi daugiausiai salų – 79. Tai viena iš įdomiausių ir gražiausių upių, tekančių per Aukštaitiją. Prateka pro gražius Luodžio ir Sartų ežerus, tris regioninius parkus. Šventoji išsiskiria švariu vandeniu ir žuvų gausa. Tęsiant kelionę Šventosios upe už Ukmergės, upę pagyvina dar nuostabesnė, nepaliesta gamta.

Ūkojas – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, apie 12 km į vakarus nuo Ignalinos. Ūkoją, telkšantį vakarinėje Aukštaitijos nacionalinio parko dalyje, iš visų pusių supa ežerai (Pakasas, Alksnas, Linkmenas). Ežeras pailgos formos, nusidriekęs šiaurvakarių-pietryčių kryptimi. Ūkojo ilgis – 3,1 km, didžiausias plotis – 1,1 km, giliausia ežero vieta – 30,5 m. Kranto linija, kurios ilgis – 11,2 km, vingiuota, gausu įlankų ir užutėkių. Ežeras rininės kilmės, yra dvi mažos salelės. Šiaurrytinės ežero pakrantės aukštos (vyrauja priemolingas gruntas), vakarinės lėkštesnės. Dugnas duburiuotas. Pakraščiai, įlankos tankiai apžėlusios vandens augmenija. Prie Ūkojo įsikūrę kaimai: Paukojė, Kuliniai, Kimbariškė, Papiliakalnė. Rekomenduojame su baidarėmis išsilaipinti į krantą ir užkopti į Ginučių piliakalnį, ant kurio stūkso į 175 metrų aukščio Ladakalnis, įsispraudusį tarp Ūkojo ir Linkmeno ežerų. Nuo šio kalno galima suskaičiuoti net 7 ežerus: Ūkojas, Linkmenas, Almajas, Asėkas, Asalnai, Lūšiai, Alksnas. Daugiau informacijos apie ežerą galite rasti čia: http://www.gowild.lt/ukojas/

Ūla – upė, tekanti per rytinį Dzūkijos nacionalinio parko pakraštį, Merkio intakas. Ilgis 84 km (nac. parku teka 25 km). Jos vanduo nuo gausių šaltinių šaltokas, tačiau upė pasižymi savo srovės jėga ir veržlumu, kilpų, skardžių ir vingių gausumu. Plaukti ja gana įdomu ir sudėtinga: srauni tėkmė, pilna posūkių, daugybė išvirtusių medžių. Žemiau Pauosupės beveik visą Ūlos slėnio plotą užima durpėta salpa, su slėnio pakraščiuose trykštančiais šaltiniais. Nuo Zervynų Ūla kerta kopų ruožą ir iki Mančiagirės teka siauru slėniu su aukštais, nuolat yrančiais skardžiais. Vaizdingos atodangos atsidengia ir toliau: ties Žiūrais, Trakiškiais. Čia kunkuliuoja ir unikalus „Ūlos akies“ šaltinio ežerėlis. Nors slėnis toliau kiek praplatėja, vis dar išlieka aiškios terasos ir salpa. Žemupyje upė pasiekia moreninį pagrindą ir čia Ūlos dugne gausu akmenų. Į Merkį įteka prie Mardasavo. Ūla teka pro Gudų girioje pasislėpusius etnografinius dzūkų kaimus: Zervynas, Mančiagirę, Žiūrus, Trakiškius ir Paūlius. Ūlos slėnyje nemažai ir akmens amžiaus stovyklaviečių.

Žeimena – upė rytų Lietuvoje, dešinysis Neries intakas. Upė išteka iš Žeimenio ežero ties Kaltanėnais. Tai tipiška Aukštaitijos upė, tekanti pro smėlėtus ir skardingus pušynus, neretai įvingiuojanti ir į alksniais apaugusias pelkes. Palei Žeimenos upę yra Vilniaus–Sankt Peterburgo geležinkelio atkarpa, tad patogi vieta iškyloms prie šios upės ar Labanoro girios. Tai viena švariausių upių Lietuvoje, joje nėra užtvankų, todėl ji priskirta prie pagrindinių Lietuvos lašišinių žuvų nerštaviečių. Žeimenos aukštupys yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, o vidurupyje įsteigtas Žeimenos kraštovaizdžio draustinis. Didesnės gyvenvietės prie Žeimenos: Kaltanėnai, Šakališkė, Švenčionėliai, Jaunadaris, Meškerinė, Pabradė, Družiliai, Santaka.

Žeimenys – ežeras rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, apie 2 km į šiaurės rytus nuo Kaltanėnų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ežeras itin ilgas ir siauras, primena upę. Išsidriekęs šiaurės-pietų kryptimi 12 km, plotis iki 1,6 km. Šiaurinėje dalyje yra dvi įlankos, išsišakojančios rytų ir vakarų link. Ežero gylis siekia 23,5 m. Būdingi aukšti (10-15 m), vietomis su terasomis, krantai. Ežerą supa miškai. Žeimenyje yra 14 salų. Atabradą dengia smėlis, žvyras, dugne pakaitomis eina seklumos ir duburiai, 90 % jo paviršiaus padengta dumblu. Pakrantės ir įlankos užžėlusios vandens augmenija. Vasarą vandens skaidrumas būna 3 m. Į Žeimenį įteka Laukupė (iš Laukojo ežero), Kretuona (iš Kretuono ežero), Jaurupė (iš Ūsių ežero), pietuose išteka Neries intakas Žeimena. Šiaurėje ežeras sąsiauriu jungiasi su Šakarvų ežeru. Ežere gyvena 14 rūšių žuvys. Prie Žeimenio įsikūrusios šios gyvenvietės: Šakarva, Pelekas, Kretuonėlė, Kaltanėnai, Ožkiniai, Obelų Ragas, Pažeimenys, Padumblys, Senieji Bajorai, Naujieji Bajorai. 1967 m. ežeras paskelbtas ornitologiniu draustiniu.

Žverinčius - nedidelė upė Raseinių rajone, kurios ilgis vos 4 km. Žverinčius įteka į Dubysos upę, nėra sraunus, šlaitai apaugę medžiais.